CranioSacral félag Ķslands
[Til baka]
Eftirfarandi grein eftir Pat Thomas birtist ķ septemberhefti THE ECOLOGIST įriš 2005. Hallfrķšur M. Pįlsdóttir žżddi meš leyfi blašsins.

Aspartam

er umdeildasta fęšubótarefni sögunnar.
Nżjustu vķsbendingar, sem tengja žaš viš hvķtblęši og eitlaęxli, hafa aukiš verulega mótmęli lękna, vķsindamanna og neytendasamtaka sem stašhęfa aš žaš hefši aldrei įtt aš hleypa žessu sętuefni į markaš og žaš, aš leyfa žvķ aš vera įfram ķ fęšukešjunni, sé aš drepa okkur hęgt og bķtandi.

Einu sinni var aspartam skrįš sem efni til lķfefnahernašar hjį Pentagon en er nś  óašskiljanlegur hluti nśtķma mataręšis.
Žaš finnst ķ meira en 5.000 matvęlategundum og er selt undir vörumerkjum eins og Nutrasweet og Canderel, žar į mešal ķ gosdrykkjum, tyggigśmmķi, sętuefnum, megrunarmatvęlum og matvęlum fyrir sykursjśka, sultum, sęlgęti, vķtamķnum og lyfjum, jafnt lyfsešilskyldum sem lausasölulyfjum. Žar af leišandi eru miklar lķkur į žvķ aš žś og fjölskylda žķn tilheyriš žeim  tveim žrišju hlutum fulloršinna og 40 prósentum barna sem neyta reglulega žessa gervisykurs.

Žar sem aspartam inniheldur engar hitaeiningar hafa heilsumešvitašir einstaklingar alls stašar tališ žaš blessun og flest okkar įlitum žaš skašlaust, ef viš į annaš borš hugsum eitthvaš śt ķ žaš. Óhįšir vķsindamenn halda žvķ hins vegar fram aš aspartam framkalli veikindi hjį fólki, svo sem höfušverki, minnisleysi, gešsveiflur, flog, MS og Parkinson einkenni, ęxli og jafnvel dauša.

Įhyggjur af eiturįhrifum aspartams uršu til žess aš Matvęla- og lyfjastofnun Bandarķkjanna (US Food and Drug Administration (FDA)) neitaši ķ įtta įr aš samžykkja žaš, sem aftur hindraši dreifingu žess į heimsmarkaši. Žessi varkįrni byggšist į sannfęrandi vķsbendingum, sem settar höfšu veriš fram af fjölmörgum framśrskarandi vķsindamönnum, mįlafęrslumönnum og neytendasamtökum, žess efnis aš aspartam stušlaši aš alvarlegum mištaugakerfisskemmdum auk žess sem sżnt hefur veriš fram į aš žaš veldur krabbameini ķ dżrum. Samt sem įšur bįru hin pólitķsku öfl vķsindin aš lokum ofurliši og notkun aspartams ķ matvęli var samžykkt įriš 1981.

Žessi stefnubreyting Matvęlastofnunar Bandarķkjanna opnaši flóšgįttir og leiddi til skjótrar samžykktar į notkun aspartams ķ fleiri en 70 löndum vķšsvegar um heiminn. Hin ótrślega saga žessa sętuefnis sżnir hins vegar aš skašleysisvottoršiš sem žar til bęrar rķkisstofnanir skrifušu upp į, og eiga aš vernda heilsu almennings, eru einfaldlega ekki pappķrsins virši.

Desember 1965
Efnafręšingur hjį GD Searle lyfjafyrirtękinu uppgötvar aspartam af slysni, efni sem er 180 sinnum sętara en sykur en inniheldur žó engar hitaeiningar, žegar hann var aš vinna aš žróa sįralyf.

Vor 1967
GD Searle hefur öryggisprófanir sem eru naušsynlegar til aš fį samžykki FDA.

Haust 1967
GD Searle fęr hinn framśrskarandi lķfefnafręšing Dr. Harry Waisman, forstjóra Joseph H. Kennedy Jr Memorial Laboratory in Mental Retardation Research [1] viš hįskólann ķ Wisconsin og virtan sérfręšing ķ eiturįhrifum phenylalanine ((fenżlalanķn) sem er 50 prósent innihaldsefna aspartams), til aš stjórna rannsókn į įhrifum aspartams į prķmata. Af sjö öpum dó einn og fimm fengu alvarleg flogaköst.

Vor 1971
Dr. John Olnley, prófessor ķ taugameinafręšum og gešlękningum, tilkynnir GD Searle aš rannsóknir hans viš St Louis School of Medicine viš Washington hįskóla - en rannsóknir žeirra į taugaskašandi aukaefni ķ matvęlum (monosodium glutamate (MSG)) [2] uršu til žess aš žaš var fjarlęgt śr barnamat - hafi sżnt fram į aš asparticsżra, sem er eitt af meginefnum aspartam, valdi götum ķ heila mśsaunga. Einn rannsóknarmanna GD Searle, Ann Reynolds, stašfestir nišurstöšur Olneys meš svipašri rannsókn.

Dr. John Olnley sżnir fram į aš asparticsżra, sem er eitt ašalefniš ķ aspartam, valdi götum ķ heila mśsaunga.


Febrśar 1973
GD Searle sękir um leyfi hjį FDA og leggur fram yfir 100 rannsóknir sem sagt er aš styšji öryggi aspartam. Hvorki daušir apar né mżs meš göt ķ heilanum voru nefnd žegar umsóknin var lögš fram.

12. september 1973
Į minnisblaši gagnrżnir Dr. Martha M. Freeman hjį efnaskipta- og innkirtlalyfjadeild FDA skort į upplżsingum ķ žeim gögnum sem GD Searle lagši fram, sérstaklega meš tilliti til eins eitrašs nišurbrotsefnis  efnablöndunnar; diketopiperazine (DKP). Męlir hśn meš žvķ aš markašsetning aspartams verši hįš žvķ aš vķsindalega verši sannaš aš sętuefniš sé skašlaust.

26. jślķ 1974
Stjórnarmašur FDA, Alexander Schmidt, gefur śt fyrsta leyfiš fyrir notkun į aspartam sem „fęšubótarefni“, eingöngu til notkunar ķ žurrmeti. Leyfiš er veitt žrįtt fyrir aš vķsindamenn FDA hafi gert alvarlegar athugasemdir vegna skorts į upplżsingum frį GD Searle.

Įgśst 1974
Įšur en aspartam fór į markaš voru formleg mótmęli lögš fram gegn leyfisveitingu FDA af Dr. John Onley, James Turner (lögmanni, talsmanni neytenda og žar įšur samtakanna Naider Rider, sem įttu sinn žįtt ķ žvķ aš gervisętuefniš cyclamate var fjarlęgt af markaši ķ Bandarķkjunum) og Label Inc. hópnum žar sem vķsaš var til sannana um aš aspartam kynni aš geta valdiš heilaskaša, sérstaklega hjį börnum.

Jślķ 1975
Įhyggjur af nįkvęmni rannsóknarupplżsinga sem GD Searle skilaši til FDA vegna margra framleišsluvara leiša til žess aš Schmidt skipar sérstakan įtakshóp til aš rannsaka ósamręmi 25 lykilrannsókna į aspartam
og žremur öšrum lyfjum frį GD Searl; Flagyl, Aldactone og Norpace.

5. desember 1975
GD Searle samžykkir rannsókn į öryggi aspartams og afturkallar žaš af markaši į mešan nišurstöšu er bešiš. Ķ nęstum 10 įr, į mešan rannsóknir fara fram į skašleysi aspartams og fullyršingum um sviksamlega starfshętti Searle, er sętuefniš ekki į markaši. Samt sem įšur heldur rannsóknarnefndin ekki fund ķ fjögur įr.

24. mars 1976
Rannsóknarnefnd FDA lżkur 500 sķšna skżrslu um rannsóknir og tilraunastarfsemi GD Searle. Skżrslan sżnir fram į galla og falsanir ķ prófunum į framleišsluvörum, viljandi rangfęrslur ķ prófunum, vķsvitandi rangfęrslur og hagręšing į rannsóknargögnum, įsamt dęmum um óviškomandi dżrarannsóknir ķ tengslum viš allar framleišsuvörurnar sem voru skošašar. Samkvęmt yfirlżsingu Schmidt voru rannsóknir Searle „ótrślega hrošvirknisleg vķsindi. Žaš sem viš uppgötvušum var vķtavert.“

Jślķ 1976
FDA skipar nżja nefnd, sem Jerome Bressler, žaulreyndur eftirlitsmašur, stjórnaši til aš rannsaka nįnar óregluna į rannsóknum Searle į aspartam, sem upphaflegu nefndinni hafši sést yfir. Uppgötvanir nżju nefndarinnar voru į endanum teknar saman ķ skjal, undir nafninu Bressler-skżrslan.

10. janśar 1977
Ašalrįšgjafi FDA, Richard Merrill, fer fram į žaš viš skrifstofu rķkissaksóknara Bandarķkjanna aš hefja réttarrannsókn į žvķ hvort įkęra skuli GD Searle fyrir aš hafa vķsvitandi rangfęrt nišurstöšur, halda leyndum efnislegum stašreyndum og gefa śt falskar yfirlżsingar um skašleysi aspartams eftir öryggisprófanir į efninu. Žetta er ķ fyrsta sinn sem aš FDA fer fram į glęparannsókn į lyfjaframleišanda.

26. janśar 1977
Į mešan į réttarrannsókninni stóš byrjušu Sidley & Austin, lögmenn GD Searle, samningavišręšur viš Samuel Skinner, rķkissaksóknarann sem stjórnaši rannsókninni. Skinner sagši sig frį rannsókninni og William Conlon tók viš.

800px-Rumsfeld060202-N-0696M-192
8. mars 1977
Searle ręšur hinn alžekkta Donald Rumsfeld, innanbśšarmann ķ Washington, sem framkvęmdastjóra til aš reyna aš snśa viš stöšunni fyrir hiš umsetna fyrirtęki. Rumsfeld, sem var fyrrverandi žingmašur og varnarmįlarįšherra ķ rķkistjórn Fords, ręšur nokkra fyrrverandi félaga sķna frį Washington sem ašalstjórnendur.

FDA lżsir vķsindum framleišanda aspartams sem ótrślega hrošvirknislegum. „Žaš sem aš viš uppgötvušum var vķtavert“.


1. jślķ 1977
Samuel Skinner hęttir sem saksóknari og hefur störf hjį lögmannastofu Searle. Conlon tekur viš gamla starfi Skinners.

1. įgśst 1977
Bressler-skżrslan er birt. Hśn beinist aš žremur lykilrannsóknum į aspartam  sem Searle stjórnaši. Ķ skżrslunni segir aš ķ einni rannsókninni hafi 98 af 196 dżrum dįiš en žau voru ekki krufin fyrr en seinna, žannig aš žaš var ómögulegt aš įkvarša nįkvęma daušaorsök žeirra. Ęxli voru fjarlęgš śr lifandi dżrum og dżrin sett aftur inn ķ rannsóknina. Margar ašrar villur og ósamręmi fundust. Til dęmis var rotta tilkynnt lifandi, žį dauš, sķšan aftur lifandi og enn og aftur dauš. Spurningin sem vaknar segir Bressler er: „Hvers vegna var ekki vandaš betur til verka? Af hverju voru vķsindamenn Searle ekki nįkvęmari ķ rannsóknunum, vitandi fullvel aš allt samfélagiš, - frį žeim yngstu til žeirra elstu, frį veikum til heilbrigšra - mun hafa ašgang aš žessari framleišsluvöru.

FDA skipar enn eina rannsóknarnefndina til aš fara yfir Bressler-skżrsluna. Endurskošunin er unnin af teymi hjį žvķ sviši FDA sem fylgist meš öryggi matvęla og aukaefna.(Center of Food Safety and Applied Nutrition). Jacqueline Verret stjórnar rannsókninni.

28. september 1977
FDA gefur śt skżrslu žar sem GD Searle er hreinsaš af öllum įburši varšandi rannsóknarašferšir sķnar. Jaqueline Verret vitnaši seinna fyrir žingnefnd Bandarķkjažings um aš rannsóknarteymi hennar hafi veriš  beitt žrżstingi til aš samžykkja gögn frį tilraunum sem voru greinilega stórslys.

Donald Rumsfeld framkvęmdastjóri Searle heitir žvķ aš kalla heldur inn greiša og nota pólitķsk rįš frekar en vķsindaleg til aš gera FDA hlišhollt aspartam.


8. desember 1977
Žrįtt fyrir kvartanir frį dómsmįlarįšuneytinu tefur Conlon réttarrannsóknina svo lengi aš kęrufresturinn rennur śt og rannsókninni er hętt. Ašeins įri seinna gengur Conlon til lišs viš lögmenn GD Searle, Sidley & Austin.

1978
Tķmaritiš Medical World News greinir frį žvķ aš methanol (tréspķritus) innihald aspartams sé 1.000 sinnum meira en ķ flestum fęšutegundum sem FDA hefur umsjón meš. Ķ miklu magni er methanol, eša tréspķritus, banvęnt eitur.

1979
Žrįtt fyrir óvissu ķ Bandarķkjunum um skašleysi aspartams, er žaš sett į markaš ķ Frakklandi, ašallega ķ lyfjum eša lyfjatengdum vörum.
Žaš er selt undir nafninu Canderel og framleitt af matvęlafyrirtękinu Merisant.

1. jśnķ 1979
FDA setur loks į laggirnar rannsóknarnefnd (Public board of inquiry (PBOI)) sem samanstóš af žremur vķsindamönnum sem įttu aš endurskoša mótmęli Olneys og Turners viš samžykkt aspartams og śrskurša um skašsemi sętuefnisins.

1980
Canderel er nśna į markaši um mest alla Evrópu, žó ekki ķ Bretlandi, sem hitaeiningasnautt sętuefn i.
images

30. september 1980
Rannsóknarnefnd FDA (PBOI) greišir einróma atkvęši gegn žvķ aš leyfa notkun aspartams į mešan bešiš er eftir nišurstöšum rannsókna į heilaęxlum ķ dżrum. Nefndin telur aš ekki hafi veriš sżnt meš óyggjandi hętti fram į aš aspartam sé öruggt fęšubótarefni.
 
20. janśar 1981
Ronald Reagan tekur viš embętti forseta Bandarķkjanna. Umbreytingateymi Reagans, žar sem Rumsfeld er mešlimur, tilnefnir Dr. Arthur Hull Hayes sem forstöšumann FDA.

Janśar 1981
Rumsfeld tilkynnir į sölufundi hjį GD Searle aš hann ętli aš beita miklum žrżstingi til aš fį aspartam samžykkt innan įrs. Rumsfeld heitir žvķ aš innkalla greiša og nota pólitķskar ašferšir frekar en vķsindalegar til aš fį FDA ķ liš meš sér.

Žrįtt fyrir kvartanir frį dómsmįlarįšuneytisins, tefur William Conlon rķkissaksóknari réttarrannsóknina į Searle svo lengi aš kęrufresturinn rennur śt og rannsókninni er hętt.



21. janśar 1981
Daginn eftir aš Reagan tók viš embętti, sękir GD Searle aftur um leyfi til FDA til žess aš nota aspartam sem sętuefni.

Mars 1981
Pallborš forstöšumanns FDA er sett į laggirnar til aš endurskoša athugasemdir rannsóknarnefndarinnar (PBOI).

19. maķ 1981
Arthur Hull Hayes Jr., skipar fimm manna nefnd til aš endurskoša įkvöršun PBOI.  Žrķr af fimm nefndarmönnum męla gegn samžykki į notkun aspartams og lįta bóka aš rannsóknir GD Searle séu ekki nęgjanlega įreišanlegar til aš įkvarša um skašleysi aspartams. Hayes skipar sjötta manninn ķ nefndina, atkvęši falla jafnt og mįliš er ķ sjįlfheldu.

15. jślķ 1981
Hayes hundsar rįšleggingar innanhśssnefndar FDA, vķsar į bug uppgötvunum PBOI og gefur leyfi fyrir žvķ aš aspartam verši notaš ķ žurrvörur, į žeim grundvelli aš žaš hafi sżnt sig aš žaš sé skašlaust ķ slķkri įformašri notkun.

Žrķr af fimm vķsindamönnum ķ sérfręšinefnd FDA męla gegn žvķ aš veita leyfi fyrir notkun aspartams. Žeir lįta bóka aš rannsóknir GD Searle séu ekki nęgilega įreišanlegar til aš įkvarša um skašleysi aspartams.


22. október 1981
FDA samžykkir aspartam sem sętuefni og til notkunar ķ töflur, morgunkorn, tyggigśmmķ, žurrefni fyrir drykki, skyndikaffi og te, hlaup, bśšinga, fyllingar, mjólkurvörur og sem bragšauka ķ tyggigśmmķ.

1982
Aspartamsętuefniš Equal, sem framleitt er af Merisant, er sett į markaš ķ Bandarķkjunum.

15. október 1982
FDA tilkynnir aš GD Searle hafi fariš fram į aš fį aš nota aspartam ķ gosdrykki, barnavķtamķn og ašra vökva.

1983
Lögmašur Searle, Robert Shapiro, gefur aspartam auglżsinganafniš Nutrasweet. Nafniš er skrįsett sem vörumerki nęsta įr. Saphiro varš seinna forstjóri Searle. Hann varš sķšar forstjóri og svo stjórnarmašur og forstjóri Monsanto, sem eignast GD Searle įriš 1985.

8. jślķ 1983
Notkun aspartam ķ gosdrykki og sżrópsgrunnefni er leyfš ķ Bandarķkjunum og žremur mįnušum seinna ķ Bretlandi. Fyrir įrslok er fariš aš selja Chandereltöflur ķ Bretlandi. Chanderelkorn fylgdi svo ķ kjölfariš įriš1985.

8. įgśst 1983
Formleg mótmęli gegn žvķ aš leyfa aspartam eru lögš fram af James Turner, fyrir hönd sjįlfs sķn og Manneldisrįšs (The Community Nutrition Institute), og af Dr. Woodrow Monte, forstjóra Matvęla- og nęringarrannsóknarstofu Arizona fylkishįskólans. Mótmęlin voru grundvölluš į mögulegum alvarlegum aukaverkunum langvinnrar neyslu sętuefnisins. Monte lętur einnig ķ ljós įhyggjur af neyslu methanóls ķ tengslum viš notkun aspartams.

Haust 1983
Fyrstu kolsżršu drykkirnir sem innihalda aspartam koma į markaš ķ Bandarķkjunum.

September 1983
Hayes segir af sér sem forstöšumašur FDA ķ kjölfar athugasemd viš fjölda ósamžykkta ferša hans meš žotu General Foods (General Foods var og er stór kaupandi aspartams).
Hayes starfaši ķ stuttan tķma sem nįmskrįrstjóri viš Lęknaskóla New York, įšur en hann tekur viš starfi ašalvķsindarįšgjafa hjį Burston–Marsteller, helsta almannatengslafyrirtęki bęši GD Searle og Monsanto.

17. febrśar 1984
FDA neitar beišni Turners og Monte um įheyrn, meš žeim rökum aš gagnrżnin į aspartam hafi ekki sżnt fram į  aš neinum spurningum vęri ósvaraš um skašsemi aspartams. Varšandi nišurbrot aspartams upplżsti FDA aš stofnunin hefši endurskošaš rannsóknir į dżrum sem framleišandi sętuefnisins hafi lįtiš ķ té, įsamt klķnķskum og efnislegum rannsóknum, auk fyrirliggjandi vķsindagagna. Nišurstašan var aš rannsóknirnar sżni fram į skašleysi nišurbrotsefnanna.

Mars 1984
Kvartanir frį almenningi vegna aukaverkana aspartams fara aš berast.
FDA fer fram į aš Lżšheilsustofnun Bandarķkjanna (the Centers for Disease Prevention and Control (CDC)), hefji rannsókn į afmörkušum fjölda tilfella aukaverkana aspartams.

30. maķ 1984
FDA samžykkir notkun aspartams ķ fjölvķtamķn.

Jślķ 1984
Rannsókn heilbrigšisrįšuneytis Arizonafylkis į aspartam er birt ķ Journal of Applied Nutrition. Hśn leiddi ķ ljós aš eftir žvķ sem gosdrykkir voru geymdir viš hęrra hitastig gekk efnabreyting aspartams yfir ķ methanól hrašar fyrir sig.

Sama dag og Lżšheilsustofnun Barndarķkjanna (CDC) gefur gręnt ljós į aspartam tilkynnir gosdrykkjaframleišandinn Pepsi aš fyrirtękiš ętli ašnota aspartam ķ alla sykurskerta drykki sem žaš framleišir.


2. nóvember 1984
Rannsókn CDC į kvörtunum almennings vegna aspartams nęr hįmarki meš skżrslunni Evaluation of Consumer Complaints to Aspartame Use, žar sem skošuš voru 213 af 592 tilfellum sem tilkynnt voru. Žar kemur fram aš endurteknar prófanir sżni aš viškvęmir einstaklingar fįi einkenni aukaverkana ķ hvert sinn sem žeir neyta aspartams. Žessi einkenni voru m.a. įrįsargirni, rįšleysi, ofvirkni, mikill dofi, ęsingur, minnistap, tap į dżptarskynjun, lifrarskemmdir, hjartastopp, krampar, sjįlfsmoršstilhneigingar og alvarlegar skapsveiflur. Samt sem įšur kemst CDC aš žeirri nišurstöšu aš žaš sé óhętt aš neyta aspartams. Sama dag og CDC gefur gręnt ljós į aspartam tilkynnir gosdrykkjaframleišandinn Pepsi aš fyrirtękiš ętli aš nota aspartam ķ alla sykurskerta drykki sem žaš framleiši. Ašrir framleišendur fylgja fljótlega į eftir.

UPI fréttastofan greinir frį žvķ aš 10 opinberir starfsmenn alrķkisstjórnarinnar sem įttu žįtt ķ žvķ aš samžykkja aspartam hafi allir fengiš vinnu ķ einkageiranum, ķ störfum sem tengjast framleišslu efnisins meš einum eša öšrum hętti.


1. október 1985
Montsanto, framleišandi genabreytts nautgripavaxtarhormóns, erfšabreyttra soyabauna, skordżraeitursins Roundup og fleiri išnašar- og landbśnašarefna, kaupir GD Searle fyrir 2,7 milljarša dollara.

21. aprķl 1986
Hęstiréttur Bandarķkjanna, meš dómarann Clarence Thomas, fyrrverandi lögmann Montsanto, ķ fyrirsvari, neitar aš taka til greina rök Manneldisrįšs (Community Nutrition Institute) og annarra neytendasamtaka žess efnis aš FDA hafi ekki fylgt višeigandi starfsreglum žegar notkun aspartams var leyfš. Rétturinn hafnar žvķ einnig aš gervisętuefniš ķ vökvaformi geti valdiš heilaskemmdum hjį žeim er neyta mikiš af hitaeiningasnaušum drykkjum. 

16. október 1986
Turner leggur fram ašra beišni, aš žessu sinni varšandi hęttu į krampaköstum og augnskemmdum vegna neyslu aspartams. Hann leggur fram žau rök aš lęknaskżrslur 140 aspartamsneytenda sżni aš žeir hafi žjįšst af flogakostum og augnskemmdum eftir aš hafa neytt varnings sem innihélt sętuefniš og žvķ ętti FDA aš banna aspartam žar sem efniš vęri skašlegt heilsu almennings.
 
21. nóvember 1986
FDA hafnar beišni Turners į žeim forsendum aš yfirgripsmikil gögn sżni fram į skašleysi aspartams. Žaš sé ólķklegt aš nokkur önnur matvara hafi veriš eins nįkvęmlega rannsökuš meš tilliti til öryggiskrafna. Žaš aš auki hafi įkvaršanir stofnunarinnar um aš leyfa notkun aspartams veriš fullkomlega löglegar.

28. nóvember 1986
FDA samžykkir notkun aspartams ķ ókolsżrš, frosin eša kęld įvaxtažykkni, įvaxtasafa, įvaxtadrykki, drykki meš įvaxtabragši, djśs, frosin sęt hrįefni og fersk, myntutöflur og tedrykki.

Desember 1986
FDA lżsir žvķ yfir aš žaš sé óhętt aš nota aspartam sem óvirkan efnisžįtt, svo fremi sem žess sé sérstaklega getiš ķ merkingum.

NutraSweet
1987
Einkaleyfi aspartams vörumerkisins Nutrasweet rennur śt ķ Evrópu, Kanada og Japan. Fleiri fyrirtękjum er nś frjįlst aš framleiša aspartam sętuefni ķ žessum löndum.


2. janśar 1987
FDA skżrsla um aukaverkanir vegna neyslu aspartams greinir frį žvķ aš meirihluti žeirra 3.133 kvartana sem žį höfšu borist vegna aspartams, bendi til įhrifa į taugakerfiš.

12. október 1987
Alžjóšlega fréttastofan United Press International greinir frį žvķ aš fleiri en 10 opinberir starfsmenn sem įttu žįtt ķ žvķ aš leyfa notkun aspartams, hafi allir fengiš vinnu hjį fyrirtękjum ķ einkageiranum sem öll tengdust aspartamišnašinum.

3. nóvember 1987
Öldungadeild Bandarķkjažings heldur yfirheyrslur um öryggi aspartammerkinga. Žar er fjallaš um hinar göllušu rannsóknarašferšir og „hina sįlfręšilegu tękni“ sem GD Searle notaši til aš nį fram samžykki fyrir notkun aspartams. Fleiri upplżsingar koma fram ķ dagsljósiš, žar į mešal sś stašreynd aš aspartam var eitt sinn į lista Pentagons yfir efni sem nota mętti ķ framtķšinni sem vopn ķ lķfefnahernaši.
Margir lęknismenntašir sérfręšingar og vķsindamenn bįru vitni um eiturįhrif aspartams. Mešal žeirra var Verret, sem greindi frį žvķ aš į mešan rannsóknarteymi hennar var aš taka saman skżrslu sķna 1977, hafi žeim veriš skipaš aš gera engar athugasemdir eša hafa įhyggjur almennt af lögmęti rannsóknanna. Hśn hélt žvķ fram aš spurningum um fęšingargalla hafi ekki veriš svaraš. Hśn hélt žvķ lķka fram aš hękkun hitastigs vöru sem inniheldur aspartam leiši til aukningar į myndun DKP, efnis sem hefur sżnt sig aš auki sepamyndun ķ legi og breytir magni kólesteróls ķ blóši. Verret sagši žaš aušsętt aš einhverstašar ķ kerfinu vęru skrifstofublękurnar aš hvķtžvo mįliš.

1989
FDA hafa borist meira en 4.000 kvartanir frį neytendum vegna aukaverkana sętuefnisins.

14. október 1989
Dr. Hj. Roberts, forstjóri the Palm Beach Institute for Medical Research, heldur žvķ fram aš nokkur nżleg flugslys, žar sem rugl og afbrigšileg hegšun flugmanna įtti hlut aš mįli, eigi rętur sķnar aš rekja til neyslu į varningi sem innihaldi aspartam.

20. jślķ 1990
The Guardian birtir umfangsmikla rannsókn um aspartam og afhendir stjórnvöldum „skjalabunka meš sönnunum“ sem byggja aš miklu leyti į Bressler skżrslunni og krefjast žess aš yfirvöld endurskoši śrskurš um skašleysi aspartams. Engin endurskošun fór fram. Monsanto stefndi The Guardian fyrir rétt og var blašiš žvingaš til aš bišjast afsökunar į žvķ aš hafa birt fréttina.

1991
Heilsuverndarstofnun Bretlands (Britain“s National Institutes of Health) birtir Adverse Effects of Aspartame January '86 through Desember '90, heimildaskrį yfir 167 rannsókir žar sem aš skrįšar eru aukaverkanir sem tengjast aspartam.

Sś stašreynd kom ķ ljós viš yfirheyrslurnar aš aspartam var einu sinni į lista Pentagons yfir efni sem nota mętti ķ framtķšinni sem vopn ķ lķfefnahernaši 


kókpepsi
1992
NutraSweet skrifar undir samning viš Coca Cola og Pepsi žar sem žvķ er lżst yfir aš žeir kjósi žį fram yfir ašra sem birgja aspartams.

30. janśar 1992
FDA samžykkir notkun aspartams ķ maltdrykki, morgunkorn, kęlda bśšinga og fyllingar og ķ einingum sem koma ķ stašinn fyrir strįsykur. NutraSweet markašsetur žessar pakkningar undir nafninu skeišfylli (Spoonful).

14. desember 1992
Einkaleyfi NutraSweet ķ Bandarķkjunum rennur śt og önnur fyrirtęki öšlast tękifęri til aš framleiša efniš.

nammi
19. aprķl 1993
FDA samžykkir notkun aspartams ķ höršu og mjśku sęlgęti, bragšbęttum įfengislausum drykkjum, tedrykkjum, įvaxtasafa og įvaxtažykkni, sętabrauši, kökumixi, glassśr, kökukremum og fyllingum ķ bökunarvörum.


28. febrśar 1994
Žrķr fjóršu allra kvartana ķ Bandarķkjunum vegna aukaverkana tengjast aspartam. Bandarķska heilbrigšisrįšuneytiš tekur saman skżrslu žar sem safnaš er saman öllum upplżsingum um aukaverkanir sem raktar hafa veriš til neyslu aspartams. Alls eru žetta 6.888 kvartanir, žar af 649 sem CDC tilkynnti og 1.305 sem FDA tilkynnti. 

Aprķl 1995
Betty Martini, ašgeršasinni vegna neytendamįla og stofnandi Mission Possible, hóps andstęšinga aspartams, notar lög um upplżsingaskyldu stjórnvalda til aš neyša FDA til aš lįta af hendi opinberan lista yfir aukaverkanir sem tengjast neyslu aspartams. Listinn, sem tekinn var saman śr 10.000 kvörtunum, innihélt fjögur daušsföll og yfir 90 sérkennileg einkenni, sem flest tengdust skaša į taugafręšilegri virkni. Mešal aukaverkananna voru höfušverkir, svimi eša jafnvęgisvandamįl, skapbreytingar, uppköst og ógleši, köst og krampar, minnistap, skjįlfti, vöšvaslappleiki, kvišverkir og krampar, sjónbreytingar, nišurgangur, žreyta og slappleiki, śtbrot, hrörnandi sjón, verkir ķ lišum og stoškerfi.
FDA hefur višurkennt aš fęrri en 1% žeirra sem kenna sér meins vegna neyslu į einhverju hafi nokkurn tķmann kvartaš til FDA. Žetta žżšir aš u.ž.b.
ein milljón manna gęti hafa fengiš aukaverkanir vegna neyslu aspartams.

12. jśnķ 1995
FDA tilkynnir aš engar frekari įętlanir séu um aš safna tilkynningum um aukaverkanir eša fylgjast meš rannsóknum į aspartam.

27. jśnķ 1996
FDA afléttir öllum hömlum į notkun aspartams og samžykkir žaš sem almennt sętuefni, sem žżšir aš žaš mį nota žaš ķ hvaša fęšu eša drykki sem er.

Nóvember 1996
Onley birtir rżnirannsókn ķ Journal of Neuropathology and Experimental Neurology, sem byggš er į upplżsingum sem Eftirlitsstofnun krabbameina, faraldsfręša og lokanišurstašna ķ Bandarķkjunum (US. National Cancer Institute“s Surveillance,Epidemiology and End Results Programme) hefur safnaš saman um allar tegundir krabbameins. Žar kemur fram aš nżgengi heilaęxla hefur aukist ķ takt viš neyslu aspartams og aš marktęk aukning hafi oršiš į ummyndun hęttuminni ęxla yfir ķ miklu hęttulegri ęxli.

Desember 1996
Nišurstöšur į eftirtektarveršri rannsókn sem Dr. Ralph G. Walton, prófessor ķ klķnķskri sįlfręši viš Northeastern Ohio Universities stżrši, eru birtar. 
Umfjöllun ķ hinum beinskeytta fréttažętti 60 Minutes, beindi kastljósinu aš hinum fjarstęšukenndu rannsóknum sem geršar voru į skašleysi aspartams.  Walton skošaši 165 ašgreindar rannsóknir sem birtar hafa veriš į undanförnum 20 įrum ķ lęknaritum. Sjötķu og fjórar rannsóknanna voru styrktar af išnašinum,og allar vottušu žęr um skašleysi aspartams. Af žeim rannsóknum sem voru ekki styrktar af išnašinum stašfestu 84 af 91 slęm heilsufarsleg įhrif aspartams. Sex žeirra rannsókna sem eftir voru, og voru aspartam ķ hag, voru geršar af FDA, nefnd sem er žekkt fyrir aš vera bęši hlutdręg og mjög hlišholl išnašinum. Enn žann dag ķ dag eru išnašarkostušu rannsóknirnar žęr sem alltaf er vitnaš til ķ blašavištölum og žegar veriš er aš hrekja gagnrżni į aspartam. Žetta eru einnig žęr rannsóknir sem vógu mest ķ ferlinu žegar samžykkt var aš varan vęri örugg.

John Onley sżnir fram į aš nżgengi heilaęxla hefur aukist ķ takt viš neyslu aspartams og aš marktęk aukning hafi oršiš į ummyndun hęttuminni ęxla yfir ķ miklu hęttulegri ęxli


10. febrśar 1998
Monsanto sękir um leyfi til FDA til aš nota nżtt strįsętuefni kallaš Neotame.  Žaš er um žaš bil 60 sinnum sętara en aspartam og 13.000 sinnum sętara en sykur. Neotame brotnar sķšur nišur en aspartam ķ hita og ķ vökva vegna žess aš ķ žaš hefur veriš bętt 3,3-dimethylbutyl, efni sem hefur lķtt veriš rannsakaš og grunsemdir eru um aš eitri taugakerfiš. Meš žvķ aš styrkja tengin į milli ašalinnihaldsefna aspartams žarf ekki aš setja heilsuvišvörun į vöruna sem beinist aš fólki sem žjįist af efnaskiptasjśkdómnum PKU.

13. maķ 1998
Óhįšir vķsindamenn frį Barcelona hįskóla birtu rannsókn sem olli žįttaskilum žvķ hśn sżndi greinileg merki žess aš aspartam umbreytist ķ formaldehżš ķ lķkama lifandi vera (ķ žessu tilfelli rottum) og aš formaldehżšiš dreifist um lķffęrin, žar į mešal lifur, nżru, augu og heila. Nišurstöšurnar voru eins og köld gusa framan ķ framleišendurna, sem fullyrtu aš aspartam brotnaši ekki nišur ķ formaldehżš ķ lķkamanum, og styrktu žęr fullyršingar gagnrżnenda aspartams aš mörg einkenni sem tengdust eiturįhrifum aspartams orsökušust vegna sķvaxandi eitrunarįhrifa formaldehżšs.

Október 1998
Matvęlanefnd Bretlands (UK“s Food Commission) birtir tvęr kannanir um sętuefni. Sś fyrri sżndi aš mörg leišandi fyrirtęki, žar į mešal St. Ivel, Müller og Sainsbury“s, hefšu hunsaš löglegar kröfur um merkinguna „inniheldur sętuefni“ viš hlišina į nafni vörunnar. Hin opinberaši aš aspartam er ekki bara notaš ķ vörur sem merktar eru meš įletruninni „enginn višbęttur sykur“, eša svoköllušum léttum drykkjum, heldur einnig ķ venjulegum drykkjum žvķ žaš er žrisvar sinnum ódżrara en venjulegur sykur.

neotame
8. febrśar 1999
Montsano leggur fram beišni til FDA um samžykki į almennri notkun į Neotame.

20. jśnķ 1999
Rannsókn The Independent on Sunday leišir ķ ljós aš aspartam er framleitt meš erfšatękni. Eitt innihaldsefna aspartams, phenilalanine, er framleitt af bakterķum į nįttśrulegan hįtt. Dagblašiš flettir ofan af žvķ aš Monsanto hafi notaš erfšatękni til žess aš lįta bakterķurnar framleiša meira phenilalanine. Monsanto heldur žvķ fram aš ekki hafi veriš greint frį ašferšinni fyrr žvķ ekkert breytt erfšaefni (DNA) verši eftir ķ lokaframleišslunni. Žvķ er einnig haldiš fram af Monsanto aš varan sé fullkomlega örugg žó svo aš vķsindamenn śtiloki ekki eitrunarįhrif vegna skorts į langtķmarannsóknum.
Talskona Monsanto segir aš žó aš aspartam fyrir Bandarķkjamarkaš sé oft framleitt meš erfšatękni, sé žaš ekki tilfelliš meš aspartam fyrir breska matvęlaframleišendur. Magn innfluttra hitaeiningasnaušra bandarķskra vara til Bretlands og sem innihalda erfšabreytt aspartam er ekki žekkt.

Rannsókn dagblašsins The Independent on Sunday afhjśpar aš aspartam er framleitt meš erfšatękni


Maķ 2000
Monsano selur NutraSweet til JW Childs Assosiates, einkahlutafélags sem nokkrir fyrrverandi framkvęmdastjórar Monsanto stofnušu, fyrir 440 milljónir dollara. Salan var ekki sķst įkvešin vegna andstöšu viš erfšabreytt matvęli og stöšugra mįlaferla um allan heim. Monsanto selur einnig hlutabréf sķn ķ tveimur öšrum sętuefnaframleišendum, NutraSweet Ag og Euro-Aspartame SA.

10. desember 2001
The UK's Food Standards Agency fer fram į aš matvęlavķsindanefnd Evrópurįšsins standi fyrir endurskošun į öryggi aspartams. Nefndin er bešin um aš skoša mjög vel meira en 500 vķsindarit sem gefin voru śt į įrunum 1988 - 2000, sem og allar ašrar nżjar vķsindarannsóknir sem hefšu ekki veriš skošašar įšur.

9. jślķ 2002
FDA samžykkir almenna notkun į Neotame. Žessi flżtiafgreišsla vekur athygli žvķ aš venjulega tekur žaš FDA minnstakosti 10 įr aš samžykkja fęšuvišbótarefni. Notkun Neotme er einnig samžykkt ķ Įstralķu og į Nżja- Sjįlandi en hefur ekki ennžį veriš samžykkt ķ Bretlandi.

10. desember 2002
Fęšuvķsindanefnd Evrópurįšsins birtir lokaskżrslu sķna um aspartam.
Žessi 24 sķšna skżrsla hundsar aš stórum hluta óhįšar rannsóknir og neytendakvartanir en treystir ķ stašinn į greinar ķ bókum og tķmaritum, sem oft hefur veriš vķsaš ķ og eru flestar skrifašar af starfsmönnum, eša rįšgjöfum, aspartamframleišenda. Žegar óhįšrar rannsóknar er getiš, žį er hśn venjulega hrakin meš gögnum sem išnašurinn hefur kostaš. Dżrarannsókn sem sżnir truflun į efnafręši heilans, rannsókn į mönnum sem tengir aspartam og taugalķfešlisfręšilegar breytingar sem gętu aukiš hęttu į flogum, rannsókn sem tengir aspartam og žunglyndi ķ einstaklingum sem eru viškvęmir fyrir skapferliskvillum og tveimur öšrum, sem tengja neyslu aspartams og höfušverki, er vķsaš į bug. Nišurstaša skżrslunnar er ein setning: Nefndin įlyktaši aš ...žaš séu engar sannanir sem gefa til kynna aš žaš sé įstęša til žess aš endurskoša nišurstöšu įhęttumats eša samžykkis į daglegum skömmtum sem įšur hafa veriš įkvaršašar fyrir aspartam.
Eins og hjį FDA hafa menn įhyggjur af hlutleysi nefndarašila og tengslum žeirra viš The International Life Sciences Institude (ILSI), hóp sem m.a. fjįrmagnar rannsóknir į aspartam. Į mešal ILSI mešlima eru fyrirtękin Montsano, Coca Cola og Pepsi.

19. febrśar 2003
Mešlimir umhverfis-, almenningsheilsu- og neytendamįlanefndar Evrópužingsins samžykkja notkun sucralose og aspartamacesulfame saltblöndu (framleidd ķ Evrópu af hinum hollenska aspartamframleišanda Holland Sweeterner Company, og selt undir nafninu Twinsweet) og samžykkja aš endurskoša notkun beggja innan žriggja įra. Į sama tķma er beišni European greens hafnaš, um aš nefndin endurmeti öryggi aspartams og bęti merkingar į vörum sem innihalda aspartam.

sweet_misery_frontside
Maķ 2004
Heimildarmyndin Sweet Misery er gefin śt į tveimur DVD diskum (sjį www.soundandfuryproductions.com). Aš hluta til heimildarmynd og aš hluta til glęparannsóknarsaga. Ķ henni eru vištöl viš fólk sem neysla aspartam hefur skašaš, sem og trśveršugur vitnisburšur frį lęknum, lögfręšingum og barįttufólki, žar į mešal James Turner, HJ Roberts og hinum nafntogaša taugaskuršlękni Dr Russel Blaylock. (hęgt aš panta frį Bretlandi hjį Namaste Publishing. info@namastepublishing.co.uk).

September 2004
Neytendasamtökin the National Justice League höfša 350 miljóna dollara mįl gegn NutraSweet Corporation (sem er nśverandi eigandi aspartamframleišslu), Amerķsku sykursżkisamtökunum og Monsanto. Eftir į aš nefna 50 ašra sakborninga, en nafn Donalds Rumfelds kemur oft upp ķ įkęrunni en hans höfušhlutverk var aš fį aspartam samžykkt hjį FDA. Stefnendur halda žvķ fram aš žessi mįlaferli muni sanna hversu lķfshęttulegt aspartam er fyrir fólk, sé žess neytt. Lķtill įrangur hefur nįšst enn sem komiš er ķ aš fį mįliš dómtekiš.

Mars 2005
NutraSweet fyrirtękiš enduropnar verksmišju sķna ķ Atlanta, Georgķurķki (en hśn hafši ekki veriš starfrękt sķšan 2003) til žess aš męta aukinni eftirspurn eftir sętuefninu. Aspartam sem selt er undir nafninu NutraSweet, Equal, Equal-Measure, Spoonful, Canderel og Benevia, er fįanlegt ķ meira en 5000 vöruflokkum hjį aš minnsta kosti 250 milljón manns daglega. Į heimsvķsu eru įrlegar tölur aspartamsišnašarins meira en einn milljaršur. Bandarķkin eru ašalkaupandinn.

Jślķ 2005
Ramizzi stofnunin ķ Bologna, einkastofnun sem stofnuš var til aš rannsaka orsakir krabbameins og er ekki rekin ķ hagnašarskyni, birtir nišurstöšur langtķma dżrarannsóknar į neyslu aspartams. Rannsóknin sżnir aš aspartam orsakar eitlakrabbamein og hvķtblęši ķ kvenkyns dżrum sem fengu 20 milligrömm į kķló, sem er helmingur žess sem aš samžykkt er aš sé óhętt fyrir fólk aš neyta daglega.

Verkun aspartams: Leyndur faraldur.

Aspartam hefur veriš tengt viš urmul tortķmandi mištaugakerfistruflana.

Žegar notkun aspartams var samžykkt, hafši Dr. HJ. Roberts, forstjóri Palm Beach Institute for Medical Research, enga įstęšu til aš efast um įkvöršun FDA. En žaš įtti eftir aš breytast, segir hann, eftir aš hann hafi aftur og aftur rekist į alvarleg višbrögš ķ sjśklingum mķnum sem virtust meš réttu tengjast neyslu aspartams. Tuttugu įrum seinna hefur Roberts notaš nafniš „aspartame sjśkdómurinn“ til aš lżsa žeim umfangsmiklu aukaverkunum sem hann hefur séš hjį aspartam-svolgrandi sjśklingum.
Hann įętlar aš hundruš žśsunda neytenda, ef ekki milljónir, žjįist af miklum aukaverkunum sem tengjast varningi sem inniheldur aspartam.Ķ dag er lķklegt aš flestir ef ekki allir lęknar rekist į aukaverkanir aspartams daglega ķ starfi sķnu, sérstaklega į mešal sjśklinga meš ósjśkdómsgreinda eša illlęknanlega sjśkdóma.

Roberts, sem er višurkenndur sérfręšingur ķ erfišum sjśkdómsgreiningum, hefur gefiš śt leišbeinandi rit fyrir lękna um sjśkdómstilfelli: Aspartame disease: an ignored epidemic,( Shunshine Sentinel Press), sem į ķslensku gęti śtlagst; Aspartam sjśkdómurinn: faraldur sem virtur er aš vettugi. Žar lżsir hann bęši af kostgęfni og ķ smįatrišum mešhöndlun į eigin stofu į 1.200 aspartamnęmum einstaklingum. Hann fylgdi lęknisfręšilega višurkenndum starfsašferšum til aš greina fęšuóžol og fékk sjśklingana til žess aš hętta aš neyta fęšu sem inniheldur aspartam. Nęrri 2/3 sjśklinganna sżndu batamerki innan fįrra daga frį žvķ aš žeir hęttu neyslu aspartams og batinn hélst įfram, svo framarlega sem žeir neyttu ekki aspartams.

Sjśkdómstilfellarannsóknir Roberts eru hlišstęšar žvķ sem kom ķ ljós ķ skżrslu FDA um aukaverkanir aspartams - aš eiturįhrif koma oft fram sem truflanir ķ mištaugakerfinu og aš žau stofna ónęmiskerfinu ķ hęttu. Žęr sżna einnig fram į aš eiturįhrif aspartams geta lķkst eša żkt marga sjśkdóma sem falla ķ žennan breiša flokk (sjį kassann hér aš nešan).
Sjśkdómsrannsóknir, sérstaklega žęr sem falla ķ eins breišan flokk og žessar, snśa aš mįlefnum sem tengjast raunverulegri notkun į žann hįtt sem rannsóknir į rannsóknarstofum eru ekki fęrar um. Nišurstöšur sem hęgt er aš draga af slķkum athugunum gera manni ekki bara hverft viš, heldur hafa žęr mögulega mikla žżšingu. Stašreyndin er sś aš Roberts trśir žvķ aš eitt höfušvandamįliš viš rannsóknir aspartams sé hin sķfellda yfirįhersla sem lögš er į rannsóknir sem geršar eru į rannsóknarstofum. Žetta hefur leitt til žess aš innlegg įhyggjufullra sjįlfstętt starfandi lękna sem og annarra įhugasamra hópa, sérstaklega neytenda, hafa veriš virt aš vettugi sem „tilfallandi dęmi“.

Margir sjśkdómanna sem eru į lista Roberts teljast til lęknisfręšilegra rįšgįtna. Žetta eru sjśkdómar sem hafa engar skżrar orsakir og fįar įhrifarķkar lausnir. Žó svo enginn sé aš halda žvķ fram aš aspartam valdi slķkum sjśkdómum eitt og sér, žį gefa rannsóknir Roberts til kynna aš sumt fólk, til aš mynda MS sjśklingar og fólk meš Parkinsons eša sķžreytu, gęti endaš į hęttulegum lyfjum sem žaš hefšu getaš komist hjį ef žaš hefši einfaldlega hętt neyslu į varningi sem inniheldur aspartam.

Rannsóknir Roberts gefa til kynna aš sumt fólk, til aš mynda MS sjśklingar og fólk meš Parkinsons eša sķžreytu, gęti endaš į hęttulegum lyfjum sem žaš hefši getaš komist hjį ef žaš hefši einfaldlega hętt neyslu į varningi sem inniheldur aspartam


Sjśkdómar sem lķkjast eiturįhrifum aspartams
  • MS (Multipe sclerosis) eša heila- og męnusigg
  • Parkinson sjśkdómurinn
  • Alzheimers sjśkdómurinn
  • Vefjagigt
  • Lišagigt
  • Fjölofnęmi fyrir kemķskum efnum
  • Sķžreyta
  • Athyglisbrestur
  • Kvķšaraskanir
  • Žunglyndi og ašrir gešsjśkdómar
  • Lupus
  • Sykursżki og fylgikvillar hennar
  • Fęšingargallar
  • Eitlakrabbamein
  • Lyme sjśkdómurinn (bólgusjśkdómur)
  • Vanvirkur skjaldkirtill 

Eiturinnihald aspartams.

Aspartam er bśiš til śr žremur efnum: Amķnósżrunum asparticsżru og fenżlalaninsżru (aspartic acid og phenilalanine) og tréspķritus (methanóli). Efnatengin sem tengja žessi efni saman eru frekar veikbyggš. Žar af leišandi brotnar aspartam aušveldlega nišur ķ innihaldsefni sķn undir żmsum kringumstęšum; ķ vökva; ķ langri geymslu, viš hitastig sem er hęrra en 30°C og žegar žess er neytt. Žessi innihaldsefni brotna svo įfram nišur ķ eitruš aukaefni, svo sem formaldehżš, maurasżru og aspartylfenżlalanķn diketopiperazine (DKP).

Framleišendur halda žvķ fram aš óstöšugleiki aspartams skipti ekki mįli žar sem aš öll innihaldsefni žess séu nįttśrulega til stašar ķ mat. Žetta er ašeins aš hluta til rétt og hiršir ekki um žį stašreynd aš amķnósżrur, eins og asparticsżra og fenżlalanķn, eru bundnar próteinum, sem žżšir aš ķ meltingu og lķfręnum efnaskiptum leysast žau hęgt upp ķ lķkamann.
Ķ aspartam eru žessar amķnósżrur óbundnar, eša lausar, žannig aš žęr losna mun hrašar śt ķ kerfiš. Į sama hįtt er tréspķritus (methanol) ķ nįttśrulegri fęšu, eins og til dęmis įvöxtum, bundinn pektķni og hefur einnig samvirkjandi žįtt etżlalkóhóls (ethanol) sem jafnar śt sum įhrifa hans. Engir slķkir „varnarveggir“ eru ķ aspartam.

Samkvęmt taugavķsindamanninum Russel Blaylock, eru įhrif nišurbrotsefna aspartams į starfsemi heilans žekktustu aukaverkanir efnisins. 
Eins og Monosodium glutamate (MSG) og L-cysteine, amķnósżra sem er ķ jurtapróteinum sem klofin eru meš vatnsrofi (hydrolyzed), telst aspartam til örvunareiturs (excitotoxins, eitur sem örvar taugafrumur til dauša(ķ heila)); bošefnis sem gerir heilafrumum kleyft aš hafa samskipti. Baylock hefur skrifaš bók um žessi eitur sem heitir Excitotoxins: the taste that kills. Žar kemur fram aš meira aš segja örlķtill yfirstyrkur žessara efna geti haft žau įhrif aš heilafrumurnar verši svo yfirörvašar aš žęr hreinlega brenni yfir og deyji.

Žó aš framleišendur aspartams haldi žvķ fram aš aspartam geti ekki trošiš sér ķ gegnum skilin į milli blóšs og heila (blood-brain barrier), hina žykku himnu sem hindrar aš eiturefni komist ķ heilann, svarar Blaylock žvķ til aš margir žęttir valdi žvķ aš himnan verši gljśpari, žar į mešal skordżraeitur, blóšsykurskortur, allir ónęmissjśkdómar (svo sem lupus og sykursżki), Alzheimers, Parkinsons, slag, smįblęšing ķ heila sem og breitt sviš lyfja. Viš žessar ašstęšur getur neysla į fęšu sem inniheldur aspartam valdiš aukningu ķ magni örvunareiturs sem kemst beint ķ heilann, og aukiš žannig lķkur į eiturverkunum. Hvert innihaldsefna aspartams er žekkt taugaeitur og er fęrt um aš valda einstökum flokkum aukaverkana.

Phenilalanine (fenżlalanķn)
Hin naušsynlega amķnósżra fenżlalanķn myndar 50 prósent aspartams. Hjį fólki meš genagallann PKU (phenylketonuria) getur lifrin ekki brotiš nišur fenżlalanķn, sem veldur žvķ aš žaš safnast upp ķ blóši og vefjum. Sķfellt hįtt gildi fenżlalanķns og sumra nišurbrotefna žess getur valdiš verulegum taugavandamįlum. Žvķ veršur aš merkja drykki og matvörur sem innihalda aspartam vegna žeirra sem žjįst af PKU.

En samkvęmt Dr. HJ. Roberts, er nęmni fyrir aspartam ekki bundin žeim sem žjįst af PKU, heldur einnig žeim sem hafa erft genagallann en eru ekki meš žennan sjśkdóm (um žaš bil 2%). Hjį žessum ęttingjum sjśklinga sem ekki žola aspartam er einnig hį tķšni aukaverkana aspartams samkvęmt gögnum Roberts. Žar aš auki eru sannanir fyrir žvķ aš neysla aspartams, sérstaklega meš kolvetnum, getur leitt til of hįrra gilda fenżlalanķns ķ heilanum, lķka hjį žeim sem ekki hafa PKU.

Žó aš fenżlalanķn sé stundum notaš ķ mešferš gegn žunglyndi, getur of mikiš af žvķ leitt til žess aš gildi serotónķns lękkar sem aftur leišir til alvarlegra žunglyndis eša aš žunglyndi veršur lķklegra. Uppsöfnun fenżlalanķns ķ heilanum getur einnig gert gešklofa verri, eša gert einstaklinga móttękilegri fyrir flogum. Ennfremur getur lękkun į gildi serotónķns leitt til sterkrar löngunar ķ kolvetni. Žaš gęti śtskżrt hversvegna aspartam er svo įhrifalķtil hjįlp ķ megrunarfęši.

DKP
DKP er nišurbrotsefni fenżlalanķns, sem myndast žegar vökvi sem inniheldur aspartam er geymdur lengi. Ķ dżratilraunum hefur žaš valdiš heilaęxlum, sepum ķ legi og breytingum į kólesteróli ķ blóši. Įšur en FDA leyfši notkun aspartams, var nįnast ekkert DKP ķ fęšu okkar. Žar af leišandi stenst engin fullyršing um aš žaš sé öruggt til neyslu fyrr en langtķma gęšarannsóknir hafa fariš fram. Engar slķkar rannsóknir hafa veriš geršar.

Aspartic sżra
Aspartic sżra (einnig žekkt sem arpartate) er ekki lķfsnaušsynleg amķnósżra sem myndar 40% aspartams. Ķ heilanum virkar žaš eins og taugabošefni og aušveldar flutning upplżsinga frį einni heilafrumu til annarrar. Tilraunir į bęši mönnum og dżrum hafa sżnt marktęka aukningu aspartate ķ blóšvökva eftir aš fariš var aš nota aspartam ķ vökva. Of mikiš aspartate ķ heilanum framkallar frjįlsa radikala, ž.e. óstöšug mólikśl sem skemma og drepa heilafrumur.

Menn eru fimm sinnum viškvęmari fyrir įhrifum aspartic sżru (sem og glutamic sżru sem er ķ MSG) en nagdżr og 20 sinnum viškvęmari en apar, žvķ aš viš söfnum žessum örvandi amķnósżrum ķ blóšiš ķ miklu meira męli og ķ lengri tķma. Aspartic sżra hefur skašleg įhrif į innkirtla- og ęxlunarkerfi. Nokkrar tilraunir į dżrum hafa sżnt aš örvunareitur getur trošist ķ gegnum fylgju og nįš til fósturs.

Aš auki žegar asparitc sżru gildi hękka ķ lķkamanum, hękkar einnig gildi taugabošefnisins norephidrine (einnig žekkt sem noradrenalķn), stresshormón sem hefur įhrif į žį hluta heila mannsins sem stjórna athygli og hvatvķsi. Óhóflegt magn norephidrine tengjist einkennum eins og kvķša, uppnįmi og įrįttutengdri hegšun.

Methanol
Metanól (tréspķri) myndar 10% aspartams. Žaš er lķfshęttulegt eitur og leysist śr lęšingi śr aspartam ef hitastig fer yfir 30°C, eins og til dęmis viš geymslu eša ķ mannslķkamanum.  Umhverfisstofnun Bandarķkjanna (EPA) lķtur į metanól sem smįvaxandi eitur vegna hversu lķtiš žaš skilar sé śt žegar žaš hefur veriš gleypt. Žaš žżšir aš jafnvel smį magn ķ fęšu sem inniheldur aspartam getur safnast upp į einhverjum tķma ķ lķkamanum.

Žekktustu einkenni tréspķraeitrunar eru sjóntruflanir, žar į mešal žokukennd sjón, nethimnuskemmdir og blinda. Önnur einkenni eru m.a. höfušverkur, eyrnasuš, svimi, ógleši, meltingartruflanir, žróttleysi, minnisglöp, kuldahrollur, dofi, miklir verkir, hegšunarvandamįl, og taugabólga.
EPA er mjög strangt į notkun metanóls, leyfir einungis mjög litla skammta ķ fęšu eša ķ umhverfinu. Blaylock segir hins vegar aš magniš sem leyft sé ķ NutraSweet sé sjö sinnum meira en EPA leyfi nokkrum öšrum aš nota.

Formaldehżš
Metanóliš sem innbyrt er meš aspartam umbreytist ķ formaldehżš ķ lifur.
Formaldehżš er taugaeitur og žekktur krabbameinsvaldur. Žaš veldur skemmdum į nethimnu augans, fęšingargöllum, truflar DNA afritun og sżnt hefur veriš fram į aš žaš veldur flögužekjukrabbameini, sem er tegund hśškrabbameins ķ dżrum. Nokkrar rannsóknir į mönnum hafa leitt til žeirrar nišurstöšu aš tengja mį langvinna neyslu lķtils magns formaldehżšs viš żmis einkenni, svo sem höfušverki, žreytu, žyngslum fyrir brjósti, svima, ógleši, lélegri einbeitingu og flogum.

Maurasżra (formic acid)
Maurasżra er smįvaxandi eitur sem myndast viš nišurbrot formaldehżšs. Žaš safnast upp ķ heila, nżrum, męnuvökva og öšrum lķffęrum og er mjög eitraš fyrir frumur. Maurasżra getur leitt til uppsöfnunar į óhóflegri sżru ķ lķkamsvökvum, - sjśkdóms sem žekktur er sem acidosis (blóšsżringur). Žaš litla magn maurasżru sem į rętur aš rekja til metanóls, sem er eitt innihaldsefna aspartams, getur hugsanlega veriš hęttulegt en engar rannsóknir hafa veriš geršar, hvorki į mönnum eša spendżrum, til aš varpa ljósi į žaš.

Tķmi til ašgerša.

Saga aspartams er saga valds fyrirtękja og sigurs žeirra yfir nįkvęmni vķsindanna. Žetta er saga sem beinir sjónum aš śreltu og ruglušu fyrirkomulagi viš aš leyfa notkun aukaefna ķ matvörum. Viš boršum aukaefni daglega en samt žarf ekki aš rannsaka žau jafn rękilega og žegar nż lyf eru leyfš. Og ólķkt žvķ sem gerist meš lyf er engin eftirlitsskylda vegna aukaverkana sem koma ķ ljós viš neyslu fęšubótarefna.

Leyfi er ekki hįš žvķ aš kanna hvaš fólk er nś žegar aš borša og hvort žetta aukaefni vķxlverkar meš öšrum aukaefnum. Žaš er ekki heldur tekiš meš ķ reikninginn hvort aukaefniš żti undir skašsemi annarra efna sem eru žegar til stašar ķ hversdagslķfinu vegna nśtķma lķfshįtta (til dęmis taugaskemmdir vegna neyslu eša snertingu viš skordżraeitur). Žaš er heldur ekki athugaš meš krónķsk įhrif (til dęmis uppsöfnun metanóls ķ lķkamanum meš reglulegri neyslu aspartams).

Vandamįlin eru fleiri. Flestar rannsóknir į aspartam hafa veriš geršar į dżrum og žaš er velžekkt aš erfitt er aš yfirfęra žęr į menn. Af hverju er žį veriš aš gera žessar dżrarannsóknir? Svariš er aš framleišendur og stjórnvöld nota dżrarannsóknir sem tvķeggjaš sverš. Ef aš rannsókn į dżrum sżnir aš efniš sé žeim skašlaust, žį nota framleišendurnir žęr til aš styšja mįlstaš sinn. Valdi žęr hins vegar skaša žį er framleišandanum frjįlst aš venda sķnu kvęši ķ kross og segja aš nišurstöšur rannsókna į dżrum séu ófullnęgjandi fyrir įhrif į fólk. Stjórnvöld skipa sér viš hliš framleišenda žó svo aš sannanir séu ófullnęgjandi, žvķ žeir hafa žrįtt fyrir allt, fylgt višeigandi starfshįttum og hafa fjįrmagnaš og lagt fram rannsóknir sķnar į dżrum.

Leyfisveiting į hverju žvķ efni sem fólk boršar daglega ętti aš vera grundvölluš į traustum, mannlegum gögnum og meš varśšarreglu žegar slķk gögn eru ekki fyrir hendi. Eins og stašan er nśna žį er fyrirkomulag leyfisveitinga aukaefna žannig hįttaš ķ Bandarķkjunum, Bretlandi og annars stašar aš sönnunarbyršin liggur hjį mešaljóninum, žrįtt fyrir žį stašreynd aš flest erum viš annaš hvort of hlédręg eša of įhugalaus til aš kvarta, eša žį aš viš höfum einfaldlega ekki orku til aš slįst viš alžjóšafyrirtęki.

Saga aspartams er öllu merkilegri žvķ fjöldinn allur af rökföstu fólki hefur hafnaš žvķ aš samžykkja röksemdafęrsluna: “Ef žaš er samžykkt af yfirvöldum, hlżtur žaš aš vera ķ lagi.” Nęstum žvķ hver einasta óhįša rannsókn sżnir aš žetta fólk, sem hefur žurft aš žola hótanir um mįlsókn og veriš ręgt ķ fjölmišlum sem móšursjśkt, hefur nokkuš til sķns mįls.

Eftir 30 įra markašslega sigurgöngu aspartams vęri aušvelt aš komast aš žeirri nišurstöšu aš žaš sé oršiš of seint aš bregšast viš. Og žó. Fyrr į žessu įri (2005) var varningi ķ hundraštali sópaš nišur śr hillum stórmarkaša žar sem hętta var talin į aš žęr innihéldu agnarlķtiš magn af litarefni sem nefnist Sudan 1 og vęri mögulega krabbameinsvaldandi. Engar rannsóknir voru til um aš Sudan 1. gęti valdiš krabbameini ķ mönnum. Lķkurnar į žvķ aš manneskja innbyrti nęgilega mikiš magn af Sudan 1 til žess aš mynda ęxli voru hverfandi. Samt sem įšur var žetta gert, vegna varśšarreglna.

Aspatame er ekki lyf sem bjargar lķfi fólks. Žaš er ekki einu sinni mjög įhrifamikiš sem „megrunarašstoš”, eins og mį sjį ķ śtbreiddri offitu ķ hinum vestręna heimi. Žar til hinir mörgu įhyggjužęttir varšandi efniš hafa veriš rannsakašir į óyggjandi hįtt meš žar til bęrum ašferšum og aš uppfylltum öllum fręšilegum skilyršum – hinum gullna męlikvarša vķsindalegra sannana – ętti aš fjarlęgja žaš śr fęšu okkar.

LĶF EFTIR ASPARTAM

Aspartam hefši aldrei įtt aš fį aš fara į markaš. Žó svo yfirvöld ętlušu aš fjarlęgja žaš af markaši į morgun, hversu mikla trś ęttu neytendur aš hafa į öšrum sętuefnum į markašnum?

gerfisęta
Žaš er ekki eitt einasta sętuefni į markašnum sem hęgt er aš segja įn nokkurs vafa aš sé öruggt til manneldis.
Žaš hefur sżnt sig aš sakkarķn, cyclamate og acesulfame-K valda öll krabbameini ķ dżrum. Meira aš segja flokkur tiltölulega hęttulausra sętuefna, žekkt sem sykur alkóhólķšar (polyols), svo sem mannitol og sorbitol, geta valdiš magakveisu ef žeirra er neytt ķ einhverju magni.

Hjį NutraSweet trśa menn žvķ aš nżja aspartam sętuefniš žeirra, Neotame, sé bylting en žaš lķtur frekar śt fyrir aš vera ašeins stöšugri śtgįfa aspartams. Žaš hefur skapaš sętuefninu sucralose einstakt sóknarfęri į markašnum.

Sucralose, sem selt er undir nafninu Splenda, var uppgötvaš įriš 1976 af vķsindamönnum sem unnu fyrir Breska sykurfyrirtękiš Tate & Lyle. Fjórum įrum sķšar sameinušu Tate & Lyle krafta sķna meš Johnson & Johnson, til aš žróa og auglżsa sucralose į vegum nżs fyrirtękis; McNeil Specialty Products (sem nś kallaš Mc Neil Nutritionals). Sucralose hefur veriš samžykkt af meira en 60 leyfisveitendum um vķša veröld og er nś notaš ķ yfir 3.000 framleišsluvörur um allan heim.  Ķ Bandarķkjunum hefur Coca Cola žróaš nżjan drykk sem sęttur er meš Splenda og bśist er viš aš ašrir stórir gosdrykkjaframleišendur fylgi į eftir.

Splenda hefur žurft aš endurskoša slagoršiš sitt “Bśiš til śr sykri, svo aš žaš bragšast eins og sykur” vegna haršra mįlaferla ķ Bandarķkjunum  og nżlegs śrskuršar auglżsingaeftirlitsstofnunar Nżja Sjįlands (New Zealand Advertisising Standards Authority), sem sagši aš žaš ruglaši og afvegaleiddi neytendur. Žó svo žaš sé rétt aš sykur, eša sśkrósi (sucrose), sé eitt grunnefna sucralose, er efnafręšileg uppbygging žess verulega frįbrugšin sśkrósa. Ķ flóknu efnafręšilegu ferli, er phosgene (efnavopn sem notaš var ķ fyrri heimstyrjöldinni og algengt milliefni nś ķ framleišslu skordżraeiturs, plasts og litarefna) mešal annars bętt ķ sykurinn įsamt žremur hópum hydroxyl (hydrogen og oxygen (vatn og sśrefni)) sem nįttśrulega tengjast sykurmólikślinu sem er skipt śt fyrir žrjś klór atóm.

Žetta ferli gefur af sér 1,6-dichloro-1,6-dideoxy—beta-D-fructofuranosyl-4-chloro-4-deoxy-alpha-D-galactopyranoside (einnig žekkt sem trichlorogalactosucrose eša sucralose), nżtt efni sem Tate & Lyle kalla vatnsleysanlegt chlorocarbohydrate (klórkolvetni).

Flokkun Tate & Lyle į sucralose sem klórkolvetni veldur sanngjörnum įhyggjum į hentugleika žess sem aukaefnis ķ matvęli. Klóruš kolvetni (chlorinated carbohydrates) teljast til flokks efna sem žekkt eru undir nafninu klórkolefni (chlorocarbons). Til žessa flokks efna telst fjöldi alręmdra eiturefna sem skašleg eru mönnum og umhverfi, svo sem polychlorinated biphenyls (PCB efni), aliphatic chlorinated carbonhydrates, aromatic chlorinated carbohydrates, svo sem DDT, organochlorine skordżraeitur, svo sem aldrin og dieldrin, og aromatic chlorinated ethers, svo sem polychlorinated dioxins (PCDD) og polychlorinated dibenzofurans (PCDF).

Flest klóruš tilbśin efnasambönd sem aš viš lįtum ofan ķ okkur, svo sem skordżraeitur ķ fęšu og vatni, safnast smįm saman fyrir ķ lķkamanum og geta valdiš žroskavandamįlum ķ móšurkviši eša krabbameini. Hvernig vitum viš hvort aš sucralose er nokkuš frįbrugšinn?

Tate & Lyle halda žvķ fram aš sucralose fari ķ gegnum lķkamann nįnast ósnortinn og hin žéttu tengi mólikślanna į milli klóratómanna og sykurmólķkśls leiši til mjög traustrar og fjölhęfrar framleišsluvöru sem efnaskiptist alls ekki ķ lķkamanum. Žetta žżšir žó ekki aš sucralose efnaskiptist ekki ķ lķkamanum og gagnrżnendur eins og HJ. Roberts fęra rök fyrir žvķ aš viš geymslu sem og ķ lķkamanum, brotni sucralose mešal annars nišur ķ 1,6 dichlorofructose, klóraš efnasamband sem hefur ekki veriš nęgilega prófaš į mönnum.

Ef aš sucralose er svona öruggt efni, hversvegna hefur framleišandinn Tate & Lyle slķka brennandi žörf fyrir aš kęfa alla gagnrżna umręšu um žaš?


Tate & Lyle halda žvķ fram aš sucralose og nišurbrotsefni hans hafi veriš ķtarlega prófuš og žaš hafi veriš sannaš aš neysla žeirra sé óskašleg mönnum. Fyrirtękiš bendir į žvķ til stašfestingar aš žegar sótt var um leyfi frį FDA (US Food and Drug Administration) hafi McNeil Specialty Products lagt fram meira en 110 rannsóknir sem votta um öryggi sucralose. 

En geta neytendur treyst žessum rannsóknargögnum?

Mikill meirihluti žeirra rannsókna sem lagšar voru fram til FDA voru óbirtar dżra- og rannsóknastofurannsóknir, framkvęmdar af fyrirtękinu Tate & Lyle sjįlfu og žess vegna lķklegar til įsakana um óįsęttanlega hlutdręgni. Ašeins fimm rannsóknanna voru geršar į mönnum, žęr voru skammtķmarannsóknir og byggšust oft į einum skammti, rannsóknir sem greinilega gįtu ekki ķ raun endurspeglaš nęgilega vel vęntanlega notkun sucralose. Eftir aš FDA vildi fį aš vita hvort succralose vęri öruggt fyrir sykursjśkra, įšur en leyfisveiting gęti įtt sé staš, voru um sķšir lagšar fram fimm frekari rannsóknir į mönnum. Žann 1. Aprķl 1998 gaf FDA leyfi fyrir takmarkašri notkun sucralose og įri seinna samžykki fyrir almennri notkun žess sem sętuefnis.

Sumum spurningum varšandi öryggi sucralose sem upp komu vegna gagnanna sem lögš voru fram til FDA er enn ósvaraš. Žessar rannsóknir sżndu įhrif į dżr sem fengiš höfšu stóra skammta af sucralose;
  • Samanskroppinn hóstakirtill og milta.
  • Stękkun lifur og nżrna.
  • Minnkandi vöxtur fulloršinna og nżbura.

Ķ loka śrskurši FDA žóttu margar žeirra rannsókna sem McNeill lagši fram hafa ósannfęrandi nišurstöšur eša vera žaš ófullnęgjandi aš ekki vęri hęgt aš draga įkvešnar įlyktanir af žeim.
Žetta voru:
  • Prófanir sem rannsökušu clastógenķska virkni (getu til aš rjśfa litninga ķ sundur) sucralose og prófun sem leitaši eftir litningafrįvikum ķ eitilfrumum manna sem śtsettar voru fyrir sucralose.
  • Žrjįr dżrarannsóknir eiturfręšilegra įhrifa į erfšaefniš (genotoxicity) og
  • Tilraunastofurannsóknir į eitilfrumukrabbameinsvef śr mśsum sem sżndi aš sucralose er „vęgt stökkbreytandi“ (fęr um aš valda stökkbreytingum ķ frumum).

Litningasundrandi (clastogenic), eiturfręšilegir įhrifavaldar į erfšaefniš (genotoxic)) og stökkbreytandi (mutagenic) efni eru öll mögulegir įhęttužęttir ķ žróun krabbameins.

Til višbótar žessu voru žrjįr rannsóknir sem skošušu sérstaklega ófrjósemisįhrif sucralose og nišurbrotsefna žess, sérstaklega meš tilliti til sęšisframleišslu, einnig dęmdar ófullnęgjandi. Žetta er įhyggjuefni žar sem ašrar “klórsykrur”, svo sem 6-chloroglucose, eru rannsakašar um žessar mundir sem and-sęšismyndandi lyf.

Aš auki tók stjórn FDA eftir žvķ aš McNeil hafši ekki tekist aš śtskżra į višunandi hįtt minnkun lķkamsžunga dżra sem fóšruš voru meš sucralose og var talin žörf į „višbótargögnum til aš leysa žetta mįl”. Žaš er óneitanlega kaldhęšnislegt fyrir vöru sem auglżst er aš „bragšist eins og sykur” aš skżringin sem McNeill kom meš į žyngdartapinu vęri aš žaš orsakašist af minni bragšgęšum fęšunnar sem innihéldi sucralose! Gagnrżnendur hjį FDA bentu einnig į aš viš mišlungs, eša stóra skammta, vęri tilhneiging til fękkunar hvķtra blóšfruma og minnkandi eitilfrumugilda meš stękkandi skömmtum sucralose.  FDA vķsaši žessu į bug į žeim forsendum aš žetta hefši enga tölfręšilega merkingu: ķ heilbrigšum dżrum og mönnum gęti žaš veriš rétt en hvaš gerist žegar ónęmisveiklašir einstaklingar neyttu sucralose?

Tate & Lyle söšgu allar langvarandi įhyggjur af sucralose tilefnislausar og ašeins lķtiš magn, 15-20% sucralose, brotni nišur og sogist upp ķ meltingarvegi manna. Afgangurinn fari ķ gegn um lķkamann įn žess aš efnabreytast og skiljist śt ķ žvagi og saur. Žetta ķ sjįlfu sér vekur spurningar.

Hvaš veršur um sucralose sem er sturtaš nišur? Er žaš varanlegt eša gengur žaš ķ efnasamband viš önnur efni (til dęmis klór sem er notaš ķ  vatnsverksmišjum eša örverur) og myndar nż efnasambönd?
Er sucralose eša eitthvert žaš efnasamband sem aš žaš myndar skašlaust umhverfinu? Er žaš skašlegt lķfverum ķ sjó og vötnum eša villtum dżrum?
Kemur sucralose til meš aš birtast óforvarandis ķ vatnsbirgšum okkar eins og sum lyf hafa gert og auka žannig snertingu okkar viš žaš. Og veršur žessi aukna snerting okkur skašlaus?

Birtiš og veriš lögsótt

Žrįtt fyrir žį almennu gagnrżni sem fram er komin eru lögmenn Tate & Lyle aš bśa sig undir įtök. Samkvęmt yfirlżsingum sem James Turner lögfręšingur og lykilmašur ķ aspartamleikritinu, hefur sagt „veršur mikill bardagi um splenda į nęstu mįnušum. Lögfręšingar Tate & Lyle eru nś žegar į fullu ķ mįlinu og reyna aš žagga nišur ķ öllum.”

Žaš er ašferš sem virkaši vel hjį Monsanto. Fyrirtękiš notaši lögfręšilegan žrżsting gegn hverjum žeim sem gagnrżndi NutraSweet.
Nżlega žótti śtgefanda bęjarblašsins Brighton Argus žaš skynsamlegt aš birta afsökun sem samin var af Tate & Lyle (eša lögmönnum žess) eša verša ella lögsóttur fyrir ęrumeišingar og sölutap, eftir aš hafa birt grein žar sem gefiš var til kynna aš sucralose vęri skašlegt mönnum.
Ašalfórnarlamb Tate & Lyle var žó mercola.com - ein mest heimsótta heilsusķša internetsins sem Dr. Joseph Mercola heldur śti. Į sķšunni hefur birst gagnrżni į sucralose įrum saman og ķ stašinn fyrir aš innihalda allar tiltękar upplżsingar um sucralose, sem gęti örvaš lķflega almenna umręšu, stendur nś žetta: „Lögmenn, fyrir hönd framleišanda sucralose, Tate & Lyle Plc, ķ London, hafa krafist žess aš upplżsingar sem sķša žessi hefur innihaldiš séu ekki ašgengilegar netnotendum į Englandi.“

Į svo komnu mįli ęttu įhyggjufullir neytendur aš spyrja sig nokkurra spurninga.  Hljómar saga sucralose kunnuglega? Ef aš sucralose er įn nokkurs vafa skašlaust, hvers vegna er žį svona brennandi žörf fyrir aš žagga nišur alla gagnrżna umręšu um žaš? Aš lokum, hverjum žjóna slķk vinnubrögš? Žjóna žau neytandanum og reglum um val, upplżsingar, öryggi og śrbętur? Eša žjóna žau fyrirtękinu og žörf žess til aš hagnast - įn žess aš taka įbyrgš į žvķ hvaš žaš getur kostaš fólk?

_________________________________________________________
[1] Rannsóknarstofa sem sérhęfir sig ķ rannsóknum į žroskahömlum.
[2] MSG er efnafręšilega skylt aspartam.